„Be Radvilų nėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, be Dubingių – Radvilų“
prof. Alfredas Bumblauskas
prof. Alfredas Bumblauskas
Tingią sekmadienio popietę, po tam tikrų derybinių vingrybių su Kūtvėla nusprendėme, kad apsilankysime Dubingių apylinkėse. Dubingiai, dar 2012 metais tapęs pirmuoju Taikos miesteliu Lietuvoje, yra Lietuvos didybės ir nuosmukio, iš kurio bandoma kilti, atspindys. Kadangi atvykome kiek anksčiau nei planavome, savo kelionę pradėjome nuo atstatomos Šv. Jurgio bažnyčios, kylančios iš pelenų fenikso, Dubingių simbolio. Bažnyčia Dubingiuose ėjo iš katalikų (pirmosios bažnyčios fundatorius buvo Vytautas Didysis) į kalvinistų (Mikalojaus Radvilo Juodojo iniciatyva), kol galiausiai grįžo į katalikų globą (ironiška, kad katalikiškos bažnyčios fundatorė tapo Radvilų giminės atstovė Liudvika Karolina Radvilaitė). Turbūt Lietuvoje nerasime tokios bažnyčios, kuri per itin trumpą laikotarpį – dešimtmetį – degė net du kartus. Po Nepriklausomybės atgavimo, prisimindami gerąsias mecenatystės tradicijas, Rusteikos tapo šios Šv. Jurgio bažnyčios atstatymo iniciatoriais. 2012 metais, paklaustas, kodėl jie parduoda milijoninės vertės sodybą Dubingiuose, A. Rusteika atsakė, kad „Dubingių krašto istorija ir grožis paskatino inicijuoti naujos Dubingių bažnyčios statybą, nusprendėme tapti šio projekto mecenatais. Dėl šios priežasties ir pasiryžome parduoti sodybą, o gautas lėšas skirti jau vykstančiai bažnyčios statybai“. Argi tai ne gražus pavyzdys Lietuvos verslininkams? Apsižiūrėję bažnyčią, per kapines patraukėme pasižiūrėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų karių kapų. Atidavę pagarbą, sugrįžome atgal ir užsukome į Asvejos regioninio parko lankytojų centrą, įsikūrusį buvusioje karčiamoje (užvažiuojamuosiuose rūmuose), kurią dar 1842 metais pastatė grafas Boleslovas Tiškevičius.
Asvejos regioninio parko lankytojų centras
