Rasotos karūnos vingrybės
Kai ryto paukščiai dangų palies,
Palies medžius, rasotą žolę
Ir jų giesmė tave apglėbs,
Nenusigąsk - tai aš.
V. Kernagis
Palies medžius, rasotą žolę
Ir jų giesmė tave apglėbs,
Nenusigąsk - tai aš.
V. Kernagis
Mes nebuvome pirmi. Kai išlipome, močiutė jau išeidinėjo. Taip prasidėjo mūsų vienos Nemuno kilpos istorija. Pirmoji vieta nebuvo džiugi, bet praleisti jos negalėjome. Taip, atsargiai pakeldami vartus, įžengėme į mirusiųjų žemę – Nemajūnų kapinės. Viduryje – koplyčia, kurioje palaidotas Stanislovas Moravskis. Eidami takeliais grožėjomės ypatinga Dzūkijos kapų puošyba. Prie vieno kapo sustojau kiek ilgėliau. Rolandas Palionis, krašto patriotas, Birštono garbės pilietis ir Seimo narys, čia atgulė amžino poilsio. Taip, rytmečio aušros spinduliuose, palikome kapines.
Nemajūnų kaimo kapinės
